Muštynės

Ateina laikas kai nepakeli skausmo kurį tau teikia aplinkiniai žmonės tai ir įvyko pirmadienį,per pirmą pertrauką. Musulmonė Džeiša pradėjo mane įžeidinėt iš niekur nieko,ką a padariau,galvoju mintyse. Aš ją išvadinau svogūno galva nes jos galva į svogūną panaši,tada man nervai neatlaikė mano rankos atsidūrė ant jos kaklo,aš norėjau ją pasmaugt,aš uždėjau rankas ant jos kaklo,prirėmiau ją prie sienos ir pasakiau:
-If you do that again,I kill you.
Ji pradėjo juoktis,ir pradėjo stumdyti mane. Ji sako.
-OK,kill me! -ji 'išmetė rėmą' ir ėjo vis arčiau manęs,aš nuėjau,man nesvarbu kas nutiks. Ji vijosi mane ir pasakė:
-I know where you live. Pasakė ji.
Aš nieko neatsakiau,ji tikrai nežino kur aš gyvenu. Paskui,per antrą pertrauką. Dar vienos muštynes,bet dabar su trim musulmonėm vienu metu,ką galiu pasakyt jos tikrai nemok muštis,o tik tranko per veidą. Jos už mane aukštesnės,bet aš nors ir 'mažukas' aš vis tiek nenusileidau,kilau į kovą. Jos man trenkė per veidą,aš supykau,suėmiau vienai už veido ir prirėmiau prie sienos ir paleidau ji man trenkė per veidą,muštynės vyko kieme mano klasiokai viską matė ir dar keli berniukai iš kitos klasės,dauguma berniukų palaikė mane,jie nekenčia musulmonių. Kai tik trenkdavau musulmonei berniukai išvien pradėdavo rėkti:
-Wow!!!
Aš numečiau savo tašę į kampą ir pasakiau:
-Come here,come,come!
Jos ėjo vis arčiau manęs.
-Aaaaaaaa,bitch! -jos šaukė ant manęs,ha man vienodai.
Tai gi mano nervai neišlaikė man skauda,aš pradėjau verkti susirinkau daiktus ir nuėjau į mokyklą,jos priėjo prie manęs ir klausia:
-Are you OK?
-No! Aš pasakiau.
 Jos manęs toliau klausinėjo (tingiu pasakot) viskas išsisprendė. Bet aš pikta...

Ketvirtadienis-penktadienis

Tai gi šiandien ketvirtadienio vakaras susitinku su mama,važiuosim į parduotuvė reikia apsipirkti ekskursijai,tai gi matuojuosi rūbus,kelnės jau pasimatavau tinka- jayyyyyy. Tai gi dabar man reikia striukės,o jos visos labai aukštai sukabinotos,paprašom pardavėjos,kad nukabintų striukę,mama su savo 'labai' gera kalba sako
-Need a size 8,we need; mintyse juokiuosi,nu ir sušnekėk tu man taip.
-Įdomu kokios ten striukės,kokia medžiaga,ar gera? ; klausinėja mama,tarsi aš žinočiau.
-Nukabins ir pasižiūrėsim; atkertu aš
-Mes turim tik labai didelius dydžius 14,16 ir pan. ; atsako pardavėja,pasirodo ji lietuvė.
-Aišku,nes jai ekskursija bus tai reikia,kad medžiaga nebūtų peršlampama; mama kalbasi su pradavėja
Prisimatavau megstinių kol galų gale nusprendžiau kaip apsirengt,grįžtam namo,pabuvau prie kompiuterio,susikroviau daiktus,išsimaudžiau,vėl pabuvau prie kompiuterio ir nuėjau miegot.
Penktadienis,per pilvą bėga šiurpuliukai,jaudinuosi. Apsirengiau,bet pirma pasižiūrėjau į veidrodį,atrodau kaip forsė tokia treninginė,žiauriai atrodau.
Sulaukiau autobuso ir nuvažiavau į mokyklą,o susitikau su klasioke.
-Hi; sakau aš.
-Hi; atsako ji
-Today is lambour end,I think when I cam to school all laugh because I look terrible. ;sakau aš
-No,you look nice,I look terrible;sako klasiokė
-No,wee look nice; ir pradedam juoktis
Tai gi atėjau į mokyklą,visi atrodo visiškai kitaip,su treningais,tai gi viskas praėjo sklandžiai,važiuojam autobusu į ekskursijos vietą,visi kvailioja dainuoja,o aš kaip kvailė sėdžiu viena. Bet prieš einant į autobusą įvyko įvykis,kuris būna kiekvieną dieną,barniai su klasiokėm,musulmonėm arba kitaip kaip aš jas vadinu babaikos.
-Move,you have be in pairs. jos rėke ant manęs
-Where,where I have move?! mintyse galvoju kokios jos idiotės
Jos pradeda juoktis ir pradeda mane stumdyti.
-Stop pushing me! Pradedu rėkti ant jų,jos apsiramina.
Tai gi persikelkim į autobusą,o mes jau atvažiavom,mus suskirstė į komandas,mes ėjome į vietas kur mums reikia,landžiojom po žeme,šaudėm iš strėlių,turėjom perlipti sieną. Žodžiu komandinis darbas. Tai gi grįžau namo,tarsi nieko nebūtų įvykę,bet širdį žinau,atkeršysiu tiems kurie mane žemino,ir jie labai pasigailės,o aš grįšiu į Lietuvą ir gyvensiu tarsi nieko nebūtų buvę.

Pradžia.

Sveiki,mano vardas Viktorija,realybėje kitas,visus vardus šiame blog'e pakeisiu. Tai gi gyvenu Londone. Man jis nepatinka,nors pati pasirinkau čia gyventi,bet dabar LABAI gailiuosi. Esu paprasta paauglė ir mano gyvenimas galbūt nieko neišskirtinis,bet kiekvienas gyvenimas yra kitoks,kaip ir mano. Tai gi šiandien ketvirtadienis tai ir aprašysiu apie savo dieną.
Rytas,pamokos prasideda 8:40 tiksliau 9:00,bet būna registracija ar visi yra. Tai gi rytoj,penktadienį ekskursiją apie ją nieko nežinau nes angliškai gerai nekertu. Tai gi laukiu prie auklėtojo kabineto. Atėjo mano draugės,mes kartu paskui į auklėtojo kabinetą ir nuėjom. Visi plepa,šaukia,rėkia. Nekenčiu anglų,noriu namo,dabar,bet tėvai neleidžia mama vis kartoja,kad mano ateitis čia,Londone,kvailių mieste (įžeidinėju čia esančius anglus) tai gi kalbuosi su klasioke,OMG pirmos dvi pamokos technologijų reikėjo atsinešti 20 pensų nežinau kam,klausinėjo klasiokių gal jos turi nei viena neturi,siaubas ką dabar daryt,prasidėjo technologijos kalbuosi su pažįstama (pas mus kelios klasės sujungtos ir padalintos per pus) sako:
-Ei,Viktorija ko čia stovi,daiktus kraukis.
-Aš šiandien negaminsiu maisto.
-Kodėl?
-Pamiršau atsinešti pinigus,nieko aš tau paskolinsiu,o dėkui; padėkoju aš
Tai gi gaminsim amerikietiškus keksiukus. Jeigu atvirai labai laukiu kada juos gaminsim,mėgstu gaminti jau viskas įpusėjo,nes pradžia buvo nuobodi tai gi maišau tešlą,daug kas priėjas sako,kad mano keksiukai bus skanūs,aš mandagiai padėkoju prieinai mokytoja.
-Mmmm,yammy.
-Thanx miss.
-Are yo made food at home? Paklausė mokytoja.
-Sometimes ; Atsakiau ir nusišypsojau,mokytoja nuėjo.
Pasibaigė pamoka,visi pasigamino keksiukus,nors jai atvirai mano buvo biškį išsi deformavę ,bet atrodė skaniai. Diena prabėgo greitai,ech ryt ekskursija,o aš nieko apie ją nežinau,liūdna,per pertrauką pagalbėjau su klasiokėm apie ją,apie aprangą ir pan,tapo aiškiau,mes kažkur vaikščiosim,miškuose ir LABAI išsipurvinsim tai gi laukiu rytdienos su nerimu širdį,kad tik neapsijuokčiau,nors aš to nemoku padaryt,tai padaro mano 'gerosios' klasiokės,jos amžinai mane šmeižia, AAAAAAAAAAAAAAAAAAA  nekenčiu Londono.